Istorija

Kavos istorija

Kavos istorija

Yra žinomos kelios legendos apie tai kaip buvo atrastas stimuliuojantis kavos poveikis. Pati žinomiausia legenda yra apie Abisinijos ožkų piemenį Kaldi, kuris gyveno Etiopijoje apie 850 metus. Ši legenda pasakoja, kad artinantis nakčiai piemuo Kaldi grodamas savo dūdele kviesdavo ožkas namo. Ir vieną kartą jis, kaip visuomet, pradėjo groti savo melodiją. Tačiau ožkos neatėjo. Sunerimęs jis nuėjo pasižiūrėti kur dingo ožkos. Jas išvydęs, Kaldi apstulbo, kad ožkos garsiai mekena ir laksto aplinkui kaip pasiutusios. Tuomet piemuo pastebėjo, kad jos kramto jam nežinomo medžio uogas ir lapus. Kaldi suprato, kad būtent tai ir yra ožkų pasiutimo priežastis. Jis nusprendė pats paragauti kelias uogas. Paragavęs, jis staiga pajuto energijos pliūpsnį – pradėjo šokti ir dainuoti. Netoliese buvusio vienuolyno abatas, pamatęs šį neįprastą sujudimą, kelias uogas davė paragauti ir vienuoliams. Tačiau vienuoliai labai nusivylė karčiu jų skoniu ir įmetė pupeles į laužą. Netrukus pasklido malonus spragančių kavos pupelių aromatas. Susidomėję vienuoliai užpylė kepintas pupeles verdančiu vandeniu, o gautą gėrimą paskelbė Dievo dovana, nes kavos savybės neleido jiems užmigti visą naktį. Manoma, kad tokiu būdu ir buvo atrastos kavos pupelės.

Kita legenda byloja, kad arabas Omaras su savo pasekėjais buvo išvytas į dykumą, kad mirtų iš bado. Iš nevilties Omaras su draugais išsivirė ir suvalgė nežinomo augalo uogas. Omaras išgyveno ir netoliese buvusio miestelio Mokos gyventojai palaikė tai religiniu ženklu. Nuo tada atsirado kavą apibūdinantis žodis „moka".

Dar viena legenda byloja, kad kavos stimuliuojančias savybes atrado klajoklių gentys Etiopijoje. Ši legenda laikoma esanti arčiausiai tiesos, kadangi kavos tėvynė laikoma būtent Etiopija.

Kavos gėrimo tradicija skaičiuojama nuo XI amžiaus. Tuo metu kava pirmą kartą iš Etiopijos buvo atvežta į Arabiją. Kavos vardas ir kilo iš senosios arabų kalbos žodžio “qahwah”. Persai buvo be galo sužavėti tonizuojančiu naujojo “musulmonų vyno” poveikiu, nes tikrasis vynas islamo išpažinėjams buvo griežtai draudžiamas. Iš pradžių buvo valgomos tik pačios uogos, o susmulkintos ir sumaišytos su gyvūnų riebalais bei suvyniotos į rutuliukus buvo naudojamos maisto gamybai. Vėliau uogos buvo naudojamos užpiltinėms gaminti. Arabai monopolizavo kavos gamybą, tačiau tik turkai pavertė ją karštu gėrimu, pridėdami į ją įvairiausių prieskonių, tokių kaip anyžiai ar kardamonas. Netrukus kava atsirado ir už Arabijos ribų, nors jos gyventojai tai laikė baisia paslaptimi. Išvežti kavą už musulmoniškos valstybės ribų buvo griežtai uždrausta, tačiau kava slapčia buvo išvežta į Indiją.

XIII amžiuje kava persikėlė į kitą Raudonosios jūros krantą. Nuo tada prasidėjo jos žygis per visą pasaulį. Jemene pirmoji kava buvo kultivuojama terasiniuose soduose. Antroje XV amžiaus pusėje kava per Meką ir Mediną išplito visoje Arabijos karalystėje, o 1510 metais pasiekė Kairą Egipte.

Pirmoje XVI amžiaus pusėje Osmanų imperija pasiekė savo galybės viršūnę. Kavos pupelių prekyba užėmė vis didesnę dalį Arabijos, Mažosios Azijos, Sirijos, Egipto ir Pietryčių Europos rinkose. O 1530 ir 1532 metais Damaske ir Aleppo buvo atidaryti pirmieji istorijoje kavos namai.

1615 metais Venecijos pirkliai atvežė pirmuosius kavos pupelių maišus į Vakarų Europą. Nuostabus naujojo gėrimo kvapas ir tonizuojantis poveikis greitai išpopuliarino kavą. Visoje Europoje pradėjo steigtis kavos namai. Niekada neužmirštanti prekybos reikalų buržuazija greitai įvertino stimuliuojantį kavos poveikį, girtuoklius paverčiantį energingais darbuotojais. Olandų ir anglų jūrų pirkliai įkūrė kavos plantacijas užjūrio kolonijose po visą pasaulį. Kai kurie krikščionys kavą laikė velnio gėrimu. Tačiau ją labai pamėgo popiežius Vincentas III, kuris net pašventino kavą, sakydamas, kad būtų gaila palikti tokį puikų gėrimą netikėlių rankose.

Kavos gėrimo populiarumas taip pat siejamas ir su moterų diskriminavimu. Iš pradžių jos neturėjo teisės įeiti į kavos namus, juose rinkdavosi tik vyrai. Tačiau 1674 metais moterys paskelbė peticiją, kurioje skundėsi, kad kavos namai išvilioja vyrus iš namų ir, kad kavos gėrimas jiems sukelia impotenciją. Vyrai, suprantama, su tuo nesutiko, tačiau po truputį kavos namuose savo vietą išsikovojo ir moterys. 1677 metais Hamburge buvo atidaryti pirmieji kavos namai Vokietijoje.

Kavos populiarumas lėmė ir sparčią kavamedžių plantacijų plėtrą. XVII amžiaus pabaigoje kavamedžius pradėta sėkmingai auginti šiltnamiuose. Vienas medelis 1714 metais kaip dovana buvo nusiųstas karaliui Liudvikui XIV į Paryžių. Manoma kad šis vienintelis augalas ir yra milijonų kavamedžių protėvis.

XVIII amžiuje Javos saloje kavą ėmė auginti danai, o Karibų jūros regione – prancūzai. Prancūzams priklausė sėklos nuosavybės teisės, tačiau brazilų šnipas suviliojo Prancūzų Gvianos gubernatoriaus žmoną ir ji jam įdavė kavos sėklų, iš kurių ėmė kurtis Brazilijos kavos industrija.

XX amžiaus pradžioje didžiausiu kavos augintoju pasaulyje tapo Brazilija. Šiandien beveik visa pasaulio kava auginama Centrinėje Amerikoje, Brazilijoje ir tropinėse Pietų Amerikos platumose.

Kavos rūšys

Kavos rūšys

Arabika – tai geriausia kava, pasižyminti sodriu skoniu ir puikiu aromatu. Arabika auginama kalnų šlaituose, vietose, kur iškrenta daug kritulių. Arabikai reikia gerai drenuoto dirvožemio, dviejų valandų saulės per dieną, o likusį laiką turi būti pavėsis. Geriausia kava auga tropikų klimato juostose, 600-1800 metrų aukštyje. Arabika yra absoliuti lyderė tarptautinėje kavos šeimoje. Pailgoji arabikos pupelė maloni akiai ir puikaus skonio, ji kilmingiausia iš visų kavos rūšių. Aukšta ir jos vieta kavos rinkoje – ji sudaro 70-75 proc. pasaulinės produkcijos.

Robustos – kavos krūmai auga žemesnėse vietose. Palyginti su arabika, jie auga greitai, atsparūs ligoms ir derlingesni. Vakarų Europa robustą atrado tik praėjusio šimtmečio pabaigoje, tačiau ji greitai įgavo didelę ūkinę svarbą, kadangi ją galima kultivuoti ir žemesniuose tropiniuose regionuose. Robusta dažniausiai naudojama tirpiai kavai gaminti ir paprastai maišoma su kitų rūšių kavos pupelėmis. Šios rūšies kava rinkoje užima 25-30 proc. pasaulinės produkcijos.

Liberika – mažiausiai paplitusi kavamedžių rūšis. Ji yra gana prasto skonio. Šios pupelės naudojamos kavos gėrimams ir tirpiai kavai gaminti. Ji užima tik 1 proc pasaulinės produkcijos.

Kava pagal stiprumą

Kavos stiprumas

  • Arabų šalyse iki šiol verdama pati stipriausia kava. Stipri kava išeiga 1 puodelis (50 g), kavos pupelės 20–50 g ar net daugiau.

  • Europoje dažniausiai verdama silpnesnė kava. Vidutinio stiprumo kava išeiga 1 puodelis (100 g), kavos pupelės 20–30 g.

  • JAV geriama silpniausia kava. Silpna kava išeiga 1 puodelis (200 g), kavos pupelės 10 g ar net mažiau.

Kavos suvartojimas vienam gyventojui pagal šalis

Kavos vartojimas

Kava – viena perkamiausių ir labiausiai vartojamų prekių pasaulyje. Žmonės visame pasaulyje išgeria 500 milijardų kavos puodukų per metus, iš jų net pusę pusryčiams.

Vieta

Šalis

Kavos suvartojimas vienam gyventojui per metus

1.

Suomija

12,0 kg

2.

Norvegija

9,9 kg

3.

Islandija

9,0 kg

4.

Danija

8,7 kg

5.

Olandija

8,4 kg

6.

Švedija

8,2 kg

7.

Šveicarija

7,9 kg

8.

Belgija

6,8 kg

9.

Liuksemburgas

6,8 kg

10.

Kanada

6,5 kg

11.

Bosnija ir Hercegovina

6,2 kg

12.

Austrija

6,1 kg

13.

Italija

5,9 kg

14.

Slovėnija

5,8 kg

15.

Brazilija

5,8 kg

16.

Vokietija

5,5 kg

17.

Graikija

5,5 kg

18.

Prancūzija

5,4 kg

19.

Kroatija

5,1 kg

20.

Kipras

4,9 kg

21.

Libanas

4,8 kg

22.

Serbija

4,5 kg

23.

Ispanija

4,5 kg

24.

Estija

4,5 kg

25.

Portugalija

4,3 kg

26.

JAV

4,2 kg

27.

Makedonija

4,2 kg

28.

Lietuva

4,1 kg

29.

Slovakija

4,0 kg

30.

Čekija

4,0 kg